Mūsų komanda

Valda

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Esu „Boružėlių pievos“ viena iš pirmųjų kolektyvo narių. Nuo mokyklos laikų žinojau, kad noriu dirbti su vaikais. Visada buvau apsupta mažųjų vaikučių. Mane žavėjo jų nuoširdumas, žingeidumas, noras vis kažką naujo sužinoti, išmokti.

Dirbdama darželyje, matau ir jaučiu, kokie  visi  vaikai skirtingi. Jie man kaip nauja knyga, kurią skaitau ir noriu skaityti dar ir dar. Man suteikta galimybė vaikučius supažindinti su juos supančia aplinka, vertybėmis, su jiems nematytais ir negirdėtais dalykais.

Aš pati nuolat augu ir tobulėju, domiuosi naujovėmis, kad galėčiau vis kažką naujo  pasiūlyti mažiesiems. O paskui kartu eksperimentuoti, atrasti, pažinti ir stebėti jų akis, susidomėjimą.

Labai gera  apkabinti vaikus ir matyti nuoširdžias jų  šypsenas, girdėti kai  man sako ,,pasiilgau“, ,,myliu tave“. Tokioms akimirkomis jaučiuosi įvertinta ir esanti ten, kur turiu būti.

Kotryna

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Pedagogika mano gyvenime atsirado tarsi iš giedro dangaus. Siejau savo ateitį su psichologija, norėjau padėti žmonėms, tačiau gyvenimas mane nubloškė kitu keliu, kuriame  atradau vaikus ir…save. Dabar kyla klausimas: ar aš jiems, ar jie man padeda gyventi? Vaikai savo judrumu, žingeidumu ir žaismingumu neleidžia man sustoti vietoje, skatina tobulėti, iš naujo moko to, ką pamirštame suaugę.

Nors neįmanoma  grįžti į savo vaikystę, būdama su vaikais, aš kartais ten nuklystu ir vėl tampu vaiku, kuris gali nuoširdžiai reikšti savo jausmus ir mintis. Dabar jau  neįsivaizduoju savo gyvenimo be mažųjų mokytojų. Viliuosi, kad ir jie manyje mato savo mokytoją, kad savo pavyzdingu elgesiu ir gera širdimi ugdau juos laimingais žmonėmis.

Lina

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

“Boružėlių pievoje” dirbu nuo pat darželio atidarymo. Mane jau nuo mažens labai traukė būti su mažaisiais. Galbūt tam įtakos turėjo ir tai, jog turėjau jaunesnįjį brolį, su kuriuo vis tekdavo užsiimti.

Esu dviejų vaikučių mama, todėl puikiai žinau, koks svarbus yra dėmesys, meilė bei ugdymas. Darželyje dirbu su pačiais mažiausiais “žvirbliukais”, kuriuos kasdien myliu ir globoju lyg savo.

Žinau, kokia svarbi yra vaikystė, todėl labai stengiuosi kuo kūrybiškiau žvelgti į vaikų gyvenimą darželyje ir kiekvieną dieną pradėti nuo šilto apkabinimo. Juk, svarbiausia, jaustis mylimam bei džiaugtis geromis emocijomis. O didžiausias atlygis- matyti laimingą vaiką!

Dovilė

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Mano pirmasis darbas su vaikais buvo vasaros stovykloje. Jau nuo pirmos darbo dienos supratau, kad man patinka bendrauti, žaisti, ugdyti bei spręsti problemas kartu su vaikais. Atėjusi į darželį, nesijaučiu tarsi einanti į darbą, jaučiuosi atėjusi žaisti, juoktis, o kartais ir verkti, pažinti, suprasti mažuosiuos savo draugus.

Nepaprastas jausmas-  turėti  galimybę ugdyti Lietuvos ateities kartą. Tuo pačiu  tai didelė atsakomybė. Tad stengiuosi būti pavyzdys vaikams.

Vaikai vis nustebina savo išradingumu. O aš stengiuosi su jais kartu tobulėti, domiuosi ugdymo naujovėmis, nepamiršdama ir tradicijų, papročių. Vaikai turi nuostabų bruožą- vaikišką nuoširdumą, kuriame tiek daug jėgos!

Labai džiaugiuosi ”Boružėlių pievos” darželiu, nes čia ir vaikai, ir kolegos esame viena didelė šeima. O vaikams labai svarbu jaustis kaip namie: patogiai ir saugiai.

Aira

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Esu ne tik vaikų auklėtoja, bet ir jų draugė, patarėja, globėja bei mokytoja, kuri visada padės, parodys, paguos, pamokys, supras ir sudrausmins, kai to reikės. Esu draugiška, nuoširdi, aktyvi, supratinga, atsakinga, labai mylinti vaikus.

Baigusi mokyklą, jau žinojau, kad noriu dirbti su vaikais, tačiau, tik, baigusi pedagogikos studijas, supratau, kad noriu dirbti su pačiais mažiausiais. Kodėl su mažiausiais? Nes jų mažasis pasaulis toks tikras ir nesuvaidintas, su daug emocijų, daug džiaugsmo, daug laimės ir šypsenų,  daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome kartu. Planuodama kiekvienos dienos veiklą darželyje, stengiuosi, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi, išgirsti ir reikalingi. Ugdau jų savarankiškumą, atsakingumą ir kūrybingumą. Man patinka dirbti darželyje, nes čia susirenka skirtingi vaikai tiek savo asmeninėmis charakterio savybėmis, tiek įpročiais ir pomėgiais. Visada stengiuosi suprasti kiekvieną vaiką, jo norus, pomėgius bei galimybes tam,  kad galėčiau padėti tobulėti.

Gera matyti vaikų domėjimąsi mus supančia aplinka, jų džiaugsmą pasiektais rezultatais. Man, kaip auklėtojai, didžiausias vaikų įvertinimas- tai jų šypsena!

Deimantė

Muzikos mokytoja

Esu Deimantė – muzikos edukatorė, nuolatos besimokanti, visada kūrybiniame procese, stebinti ir siekianti atliepti šiuolaikinio vaiko poreikius.

Manau, kad mano, kaip muzikos mokytojos, misija yra, pirmiausia, ugdyti meilę muzikai. Norėčiau, kad kuo daugiau vaikų muzikuotų ir kad tas mokymosi procesas jiems būtų malonus.

Savo darbe remiuosi patirtiniu ugdymu. Man labai svarbu įtraukti vaikus į muzikavimą per žaidimą, tyrinėjimą, šokį ar mėgstamą veiklą.  Muzikos mokytoja dirbu jau keturioliktus metus. Manau, pirmiausia, mokytojas- svarbus kaip žmogus, asmenybė, o tik vėliau kaip muzikos profesionalas, specialistas. Man itin svarbus žmogiškas santykis: pagarba vaikui, pagarba žmogui. Mokytojo darbas yra atskiras menas, tam reikia didelės kantrybės, empatijos ir didelės širdies. Vaikai šiuo atveju yra geriausi vertintojai.

Pastebiu, kad 3-6 metų vaikų pasaulis yra apskritai fenomenalus dėl beribės fantazijos gelmių, laisvumo, nuoširdaus bendravimo. Kas turbūt mane labiausiai ir žavi šiame darbe. Tai yra tas raktas, kodėl aš esu čia. Tikiu, kad muzika išgelbės pasaulį!

Elena

Ikimokyklinio ugdymo - muzikos mokytoja

Esu auklėtoja Elena. Visą gyvenimą dirbau su vaikais. Baigusi Vilniaus pedagoginę mokyklą, dirbau  vaikų darželyje. Vėliau, baigusi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos fortepiono klasę, dirbau Birštono vaikų muzikos mokykloje. Nemaža darbo patirtis atvedė dirbti į “Boružėlių pievą”. Greitai perpratau darbo specifiką, radau kontaktą su vaikais. Didžioji mano gyvenimo dalis susijusi su muzika. Muzikai  skiriu nemažai dėmesio ir šiame darbe. Labai malonu išgirsti nuoširdžius vaikų balsus, stebina kaip greitai jie išmoksta naujas daineles. Kiekvienas vaikas yra individualus. Tai galima pamatyti jų meniniuose darbeliuose. Kai vaikai  anksti ryte su džiaugsmu atbėga į grupę, džiaugiuosi girdėdama iš jų lūpų tariamą savo vardą. Pasitikti vaiką, dovanoti jam savo šypseną ir geras emocijas, sulaukti jo džiaugsmo ir pasitikėjimo – tai didžiausias  mano, kaip auklėtojos, įvertinimas.

Anželika

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Su vaikais esu jau daug metų.  Neįsivaizduoju savęs kitame darbe. O savo darbo net darbu nepavadinčiau ir nenorėčiau vadinti… Tai yra draugystė, bendradarbiavimas. Mano pasirinktas kelias yra nuostabus tuo, kad su kiekvienu vaiku aš patenku į tą įdomų, nepakartojamą laikotarpį- vaikystę. Matau pasaulį vaiko akimis. Būnu nematoma, kai vaikas žaidžia, suteikiu  laisvės, kai jos trūksta, atsirandu šalia, kai reikia mano pagalbos ir palaikymo. Girdėti vaikus, jų poreikius, norus, bet kartu ir priminti  apie jų pareigas, atsakomybę- tai  kasdieninė mano užduotis. Bendrauju ir bendradarbiauju su tėvais. Žinau, kad visi tėveliai nori, kad šalia jų vaiko būtų rūpestinga ir šilta auklėtoja.

Vaikai susižavi labai greitai, bet išlaikyti jų meilę ir pasitikėjimą nėra lengva. Vaikų neapgausi. Kartą prarastą vaiko pasitikėjimą atgauti labai sudėtinga. Auklėtoja turi būti tas žmogus, kuris sugeba išlaikyti  vaiko meilę ir draugystę. Buvimas su vaikais suteikia galimybę parodyti pačias geriausias žmogiškąsias savybes.

 

Karolina

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytoja, darželio vadovė

Ateina toks laikas, kai jaunas žmogus turi pasirinkti profesiją ir keliauti su ja  gyvenimo keliu. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkimą padariau ne aš, o profesija pasirinko mane. Man visada patiko būti su vaikais, bendrauti su jais, tačiau, būdama mokykoje, dar negalvojau apie mokytojos darbą. Labai džiaugiuosi, kad įstojus į universitetą, kažkas lyg į ausį pašnabždėjo, jog turėčiau keliauti link pedagogikos… Taip ir padariau. Studijuodama lingvistiką, atradau vietos ir ikimokykliniam bei priešmokykliniam ugdymui. Mokslams einant į pabaigą, jau svajojau apie  darželį, kuriame kiekvieną dieną manęs lauktų laimingi vaikai- mūsų vaikai.

Labai džiaugiuosi turėdama galimybę kiekvieną dieną dirbti ir kurti, bendrauti ir patirti. Niekada nepamiršiu, kai  2015 m. mums su mama kilo nuostabi mintis- įkurti darželį, kuriame kiekvienas vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas. Ir mums tai pavyko!

Roberta

Ikimokyklinio ugdymo - dailės mokytoja

Aš- Roberta. Esu baigusi J. Vienožinskio menų fakultete dailės pedagogiką ir VPU įgijusi dailės mokytojos kvalifikaciją. Nors turiu galimybę dirbti su vyresniais vaikais,  didžiausias malonumas, o tuo pačiu ir iššūkis- dirbti su mažaisiais kūrėjais. Jų fantazija yra beribė, tad ir pati galiu augti ir tobulėti. Kiekviena diena yra pilna spalvų ir šypsenų. Noriu perteikti spalvų pasaulį, kuriame jie jaustų magiją ir ramybę širdelėse. Tai ir laikau savo misija.  Į darželį einu lyg į antruosius namus, kur manęs laukia mažieji draugai. Būtent draugai, o ne auklėtiniai!

Kiekviena diena- tai nauji nuotykiai ir potyriai visiems. Vaikų juokas, šypsenos, išdaigos, fantazija-  tik keletas dalykų, kurie daro šį darbą „kreizi“  ir įjungia vidinį vaiką, norintį kartu kurti, fantazuoti ir atrasti. Stengiuosi būti vaikams vyresniąja drauge, kuria  galima pasitikėti, kuriai galima pasipasakoti, kuri, jei reikės, nuramins ir paguos, su kuria būna linksma ir šilta kaip namie.